Aušinimo skystis: koks jo vaidmuo ir ką reiškia skirtinga spalva?
Kiekvienam vidaus degimo varikliui reikalinga optimali temperatūra, kad jis veiktų efektyviai. Tokią optimalią variklio darbo temperatūrą užtikrina aušinimo sistema, be kurios variklis greitai perkaistų ir vėliau užstrigtų.
Variklį aušinti galima keliais būdais, tačiau kai kalbame apie aušinimą skysčiu, logiškai suprantama, kad aušinimo sistemai reikia aušinimo skysčio, kad ji tinkamai veiktų.
Turinys
Kaip veikia aušinimo skystis?
Aušinimo skystis per radiatorių išsklaido šilumą į orą. Tai paprastas ciklas – galvutė ir cilindrai turi dvigubą sienelę, kuri suformuoja apvalkalą ir pripildoma aušinimo skysčio. Kaitinamas, jis patenka į aušintuvą, kur tekantis oras atšaldomas ir vėl grįžta į apvalkalą.
Distiliuotas vanduo (vasarą) arba antifrizas (žiemą) naudojamas kaip aušinimo skystis. Tačiau aušinimo skystis turi atlikti ir apsauginį vaidmenį, jame yra priedų, todėl jis turi apsaugoti metalines aušinimo sistemos dalis nuo korozijos, o gumines dalis – nuo įtrūkimų ir senėjimo, tačiau jis turi turėti pakankamai žemą užšalimo temperatūrą.
Kas yra aušinimo / antifrizo sudėtyje?
Antifrizas susideda iš 92% monoetilenglikolio, kuris neleidžia skysčiui užšalti, pakelia virimo temperatūrą ir sutepa vandens siurblį. 2% koncentrato yra vanduo, o likusius 6% sudaro priedai, kurių sudėtis yra tokia:
1. Korozijos inhibitoriai
Jie apsaugo metalines dalis, kurios liečiasi su aušinimo skysčiu, nuo korozijos.
2. Dispersantai
Jie neleidžia susidaryti apnašoms.
3. Stabilizatoriai
Jie apsaugo nuo mineralinių inhibitorių nusodinimo. Taigi jie laikomi ištirpę aušinimo skystyje.
4. Putojantys priedai
Jie neleidžia aušinimo skysčiui putoti, o tai gali sukelti aušinimo sistemos aeraciją.
5. pH didintojai
Jie neleidžia aušinimo skysčiui prisotinti deguonimi. Mažėjant pH, didėja rūgštingumas, todėl didėja polinkis į koroziją. Rūgštinis skystis ėsdina aliuminį ir tiesiogine prasme ėda variklį iš vidaus.
6. Šarmingumo rezervas
Taip vadinama pH didintojų ir inhibitorių pasiekiama savybė, apsauganti nuo cilindro galvutės sandariklio ir guolių paviršių pažeidimo.
7. Dažai
Tai gali būti raudona, violetinė, mėlynai žalia arba geltona.
Tačiau kiekvienas aušinimo skystis laikui bėgant praranda savo savybes, nes jame esantys ingredientai palaipsniui išgaruoja arba keičia savo cheminę sudėtį. Todėl būtina reguliariai tikrinti ir keisti aušinimo skystį, ypač prieš žiemą, kai svarbu išmatuoti užšalimo tašką.
Keisdami arba papildydami būkite atsargūs ir naudokite tinkamo tipo aušinimo skystį. Atskiri aušinimo skysčio tipai nesimaišo, tačiau norint, kad žmonės nesusipainiotų, skirtingi skysčių tipai išskiriami pagal spalvą. Negalima maišyti skirtingų spalvų skysčių, o tos pačios spalvos skysčius galima maišyti kartu.
Aušinimo skysčio paskirtis ir paskirstymas:
- G10 YELLOW – tai antifrizas, tinkamas senesniems varikliams, kurių cilindrų galvutės nėra pagamintos iš aliuminio lydinių.
- G11 BLUE-GREEN – tai antifrizas, tinkamas naujesniems varikliams, kurių cilindrų galvutės pagamintos iš aliuminio lydinių.
- G12 RED – tai aukštos kokybės ir šiuolaikiškas antifrizas, itin tausojantis metalus, plastikus ir guminius tarpiklius. Jis skirtas naujiems automobiliams, kurių cilindrų galvutės pagamintos iš aliuminio lydinių.
- G12+ PURPURA – nuo G12 skiriasi tik kita spalva.
- G13 PURPLE – tai antifrizas, tinkantis naujiems automobiliams, tačiau gali pakeisti bet kokio tipo antifrizą ir senesniuose automobiliuose
- G13 suteikia metalines dalis su labai aukštu apsauga nuo korozijos.
Santrauka
Aušinimo skystį reikia keisti kas 3–4 metus, daugiausia dėl to, kad laikui bėgant jis praranda savo savybes. Rinkoje yra daug aušinimo skysčių, tačiau reikia pasirinkti tinkamą, o ne tik vadovautis mažiausia kaina, nes nekokybiškas aušinimo skystis gali greitai suirti ir užteršti radiatorių bei visą automobilio aušinimo sistemą.