Akvaplanavimas: kaip to išvengti ir ką daryti, jei jis jau įvyko?
Akvaplanavimas – pavojingas reiškinys, atsirandantis, kai dėl vandens sluoksnio transporto priemonės padangos praranda kontaktą su kelio danga. Dėl to prarandamas sukibimas, vairavimas ir transporto priemonės kontrolė net stabdant.
Šiame straipsnyje mes paaiškinsime apie akvaplanavimą, jo priežastis, kaip to išvengti ir kaip saugiai valdyti.
Turinys
Akvaplanavimo priežastys
Yra keletas veiksnių, kurie prisideda prie akvaplanavimo rizikos, įskaitant:
1. Vanduo kelyje
Dėl smarkių liūčių ar prasto drenažo ant kelio susikaupus vandeniui gali susidaryti vandens sluoksnis, padidinantis akvaplanavimo riziką. Vandens kaupimosi priežastis gali būti ir nelygi kelio danga. Dėl duobių, įtrūkimų ir kitų nelygumų kelyje gali netolygiai kauptis vanduo.
2. Padangos
Padangos protektoriaus gylis: susidėvėjusios padangos turi mažiau vandens nutekėjimo, todėl padidėja akvaplanavimo rizika.
Padangų žymėjimas: ką reiškia raidės ir skaičiai ant padangų?
Padangų pripūtimas: nepakankamai pripūstos padangos gali sumažinti vandens sklaidos efektyvumą ir padidinti padangos ir vandens sąlyčio plotą.
3. Pats vairuotojas
Greitis: didesnis greitis padidina akvaplanavimo riziką, nes padangos turi mažiau laiko efektyviai išsklaidyti vandenį.
Vairavimo stilius: staigūs arba agresyvūs manevrai, pvz., staigūs posūkiai ar stiprus stabdymas, taip pat gali labai prisidėti prie akvaplanavimo.
Kas sukelia akvaplanavimą ir kodėl tai pavojinga?
Įvykus akvaplanavimui, automobilio padangos praranda kontaktą su kelio danga. Dėl kontakto su kelio danga praradimo įvyksta:
- Sukibimo praradimas: dėl akvaplanavimo prarandama sukibimas, dėl to pablogėja stabdymas, vairavimas ir neefektyvus greitėjimas.
- Vairo valdymo praradimas: kai padangos praranda kontaktą su keliu, transporto priemonės vairo mechanizmas nereaguoja, todėl padidėja avarijos rizika.
- Stabdžių valdymo praradimas: jei nėra tinkamo padangos ir kelio sąlyčio, transporto priemonės stabdžių sistema tampa mažiau efektyvi, pailgėja stabdymo kelias ir padidėja susidūrimo tikimybė.
Traukos kontrolė: kaip tai veikia ir ką apie tai turėtumėte žinoti?
Kaip išvengti akvaplanavimo?
Jei norite sumažinti akvaplanavimo riziką, kai kuriais atvejais šie patarimai gali išgelbėti jūsų kaklą:
- Patikrinkite padangų protektoriaus gylį: reguliariai tikrinkite padangų protektoriaus gylį ir nedelsdami pakeiskite susidėvėjusias padangas.
- Padangų pripūtimas iki tinkamo slėgio: laikykitės rekomenduojamo automobilio padangų slėgio pagal gamintojo rekomendacijas.
- Važiuokite tinkamu greičiu: reguliuokite greitį pagal kelio sąlygas, ypač stipriai lyjant arba važiuojant šlapiu keliu.
- Venkite staigių ar agresyvių manevrų: važiuokite sklandžiai ir venkite staigių posūkių ar stipraus stabdymo važiuodami šlapia danga. Nestabdykite tik paspausdami stabdžių pedalą, padėkite savo automobiliui stabdyti varikliu.
- Likite eismo juostoje: nevažiuokite išorinėmis eismo juostomis, kur linkęs kauptis vanduo, ir laikykitės saugaus atstumo nuo kitų transporto priemonių, kad galėtumėte laiku reaguoti į netikėtą situaciją.
- Reguliariai tikrinkite stabdžius: reguliari techninė priežiūra ir patikros užtikrina, kad jūsų transporto priemonės stabdžių sistema yra geros būklės.
- Rinkitės kokybiškas padangas: kokybiškos padangos su geromis vandens nutekėjimo savybėmis yra investicija į saugumą, nes, be kita ko, jos gali sumažinti akvaplanavimo riziką.
Ką daryti, jei akvaplanavimas jau įvyko
Jei atsidūrėte situacijoje, kai jūsų automobilis slenka į akvaplanavimą, šie patarimai padės atgauti vairo kontrolę. Atminkite, kad visus veiksmus atliekate savo rizika. Lengva parašyti, ką daryti tokioje situacijoje, o antras dalykas – žinoti, kaip tinkamai reaguoti.
- Būk ramus: būkite ramūs ir venkite panikos, nes panika gali sukelti netinkamą reakciją (pavyzdžiui, staigiai pasukti vairą) ir dar labiau prarasti kontrolę.
- Atleiskite dujų pedalą: palaipsniui atleiskite dujų pedalą, kad transporto priemonė galėtų natūraliai sulėtinti greitį nenaudodama stabdžių.
- Laikykite vairą tiesiai: laikykite vairą horizontaliai ir venkite staigių vairo posūkių. Net ir atsidūrę posūkyje, pasistenkite vairą pasukti tikrai švelniai, nes per skubota reakcija šioje situacijoje gali sukelti slydimą.
- Palaukite, kol įgis sukibimą: transporto priemonei lėtėjant padangos vėl susiliečia su kelio danga. Kai pajusite, kad sukibimas grįžo, jei reikia, švelniai nuspauskite stabdžius.
- Valdymo atgavimas: kai atgausite transporto priemonės kontrolę, toliau važiuokite atsargiai ir bent akimirkai sulėtinkite greitį, kad nusiramintumėte. Jei reikia, sustokite išgerti kavos prie artimiausios pompos ir atvėsinkite galvą, tai ypač padeda, jei bėgate.
Dažnai užduodami klausimai apie akvaplanavimą
Kl.: Ar gali akvaplanuoti bet kokio tipo keliuose?
Atsakymas: taip, akvaplanavimas gali įvykti bet kokio tipo keliuose, kuriuose gali kauptis vanduo, įskaitant greitkelius, greitkelius ir miesto ar kaimo kelius.
Klausimas: Kaip transporto priemonės svoris veikia akvaplanavimą?
Atsakymas: sunkesnės transporto priemonės paprastai turi mažesnę akvaplanavimo riziką, nes didesnis svoris padeda išlaikyti geresnį padangų kontaktą su keliu. Tačiau rizikos skirtumas nėra toks reikšmingas, todėl net ir sėdint sunkiame dvi tonas sveriančiame automobilyje, pravartu vadovautis aukščiau minėtais patarimais, kad išvengtumėte akvaplanavimo rizikos.
Kl.: Ar galiu skristi akvaplane su keturiais ratais varomu automobiliu?
Atsakymas: taip, nepaisant pavaros, galite patirti akvaplanavimą net ir keturiais ratais varomose transporto priemonėse. Galios paskirstymas visiems keturiems ratams gali užtikrinti geresnį sukibimą tam tikromis sąlygomis, tačiau tai nepanaikina akvaplanavimo pavojaus važiuojant šlapia danga.
Išvada
Akvaplanavimas yra pavojingas reiškinys, keliantis didelį pavojų vairuotojams. Žinant akvaplanavimo priežastis ir žinant, kaip jo išvengti, tikrai pasiteisins. Jei atsidursite situacijoje, kai jūsų transporto priemonė pradeda sėsti į akvaplaną, nepamirškite išlikti ramiems, išleiskite dują ir palaukite, kol jūsų automobilis atgaus sukibimą.