Variklio aušinimo sistemos užduotis – pašalinti perteklinę šilumą, kuri susidarė degimo metu ir perduodama atskiroms variklio dalims bei variklio alyvai.

Aušinimas apsaugo variklį ir jo komponentus nuo perkaitimo ir užtikrina stabilią variklio darbinę temperatūrą.

Turinys

• Aušinimo sistemoje turi būti
• Aušinimo sistema pagal aušinimo būdą
• 1. Oro aušinimas
• 2. Aušinimas skysčiu
• Išvada

Aušinimo sistemoje turi būti:

• mažas svoris
• didelis aušinimo efektyvumas
• mažos energijos sąnaudos
• geras šilumos perdavimas

Aušinimo sistema pagal aušinimo būdą:

1. Oro aušinimas

Šiluma iš variklio pašalinama tekančio oro pagalba. Kad aušinimas būtų pakankamas, būtina, kad variklis ir jo komponentai turėtų kuo didesnį kontaktinį paviršių su oru.

Atsižvelgiant į oro srauto būdą, oro vėsinimą skirstome į:

• priverstinis oro aušinimas, kuris atsiranda važiuojant (daugiausia naudojamas motocikluose)
• priverstinis aušinimas, kuris naudojamas automobilių varikliuose

Oro srautą sukuria ventiliatorius, kurį varo trapecinis diržas. Su daugeliu oru aušinamų variklių sunku užtikrinti tobulą šilumos reguliavimą. Todėl žiemą šie varikliai per mažai aušinami, o vasarą – perkaitę.

Privalumai:

• paprasta konstrukcija
• mažesnis svoris
• didelis patikimumas
• variklis greičiau pasiekia darbinę temperatūrą

Trūkumai:

• netolygi atskirų variklio dalių šiluminė apkrova
• aukštesnė variklio ir jo komponentų temperatūra
• didesnis variklio triukšmas
• mažesnė variklio galia, dėl ventiliatoriaus, kuris varomas per trapecinį diržą

2. Aušinimas skysčiu

Šiluma išsklaido aušinimo skysčio dėka, kuris vėliau ją išsklaido į orą. Galvutė ir cilindrai turi dvigubą sienelę, kuri sudaro apvalkalą, kuris yra užpildytas aušinimo skysčiu.

Susijęs įrašas - 

Aušinimo skystis: koks jo vaidmuo ir ką reiškia skirtinga spalva?

Šis skystis, pakaitintas, patenka į aušintuvą, kur tekantis oras atšaldomas ir vėl grįžta į apvalkalą. Distiliuotas vanduo (vasarą) arba antifrizas (žiemą) naudojamas kaip aušinimo skystis.

Šią aušinimo sistemą sudaro:

• aušinimo skysčio siurblys
• radiatorius
• termostatas
• ventiliatorius
• šilumos jutiklis ir temperatūros jutiklis
• šildymo radiatorius
• buferio bakas

Aušinimo skysčio siurblys:

Siurblyje sukasi rotorius su mentėmis, kuris stumia skystį į išorę. Aušinimo skystis į siurblį tiekiamas iš radiatoriaus arba tiesiai iš termostato kameros. Siurblys varomas elektroniniu būdu arba V formos diržu.

Aušintuvas:

Jo užduotis – aušinimo skysčio gaunamą šilumą iš variklio pašalinti į orą. Jį sudaro viršutinė ir apatinė aušinimo skysčio kameros, tarp kurių yra šilumokaitis.

Jie sudaro šilumokaitį

• perforuotos pertvaros
• banguotos briaunos
• aušinimo skysčio vamzdeliai

Termostatas{{REF_LINK}}:

Jis reguliuoja temperatūrą, perjungia aušinimo skysčio srautą tarp mažo ir didelio aušinimo kontūro.

Temperatūros reguliavimas turi didelę įtaką:

• degalų sąnaudos
• variklio susidėvėjimas
• išmetamųjų dujų sudėtis

Ventiliatorius:

Jo užduotis – tiekti radiatorių ir variklį pakankamu kiekiu aušinimo oro.

Šilumos jutiklis ir temperatūros jutiklis:

Viršijus viršutinę darbinio skysčio temperatūros ribą, jis pradeda signalizuoti apie variklio perkaitimą.

Šildymo radiatorius:

Jis šildo į vairuotojo kabiną patenkantį orą.

Išsiplėtimo bakas:

Jis skirtas išlyginti aušinimo skysčio slėgį, kai variklis yra šaltas ir šiltas.

Jei yra gedimas arba nepakankamas aušinimas, būtina patikrinti:

• aušinimo skysčio lygis
• aušinimo skysčio siurblys
• termostatas
• temperatūros jutiklis
• radiatoriaus sandarumas

Išvada

Tikime, kad po šio straipsnio sužinosite, koks svarbus variklio ir jo komponentų aušinimas.