Dyzelinas ar benzinas: pažvelkime į skirtumus ir palyginkime jų privalumus ir trūkumus
Dyzelinas ar benzinas? Ši tema tikriausiai niekada nepavargs. Kasdien atidarius automobilių forumą žmogus susiduria su tokiais klausimais kaip – dyzelinas ar benzinas, benzinas prieš dyzeliną, dyzelinas prieš benziną ir mūsų mėgstamiausias klausimas „ar geriau dyzelinas ar benzinas“?
Žinoma, šios temos yra labai populiarios ir daugelis vartotojų nusprendžia patarti ar bent išryškinti vieno ar kito tipo variklio privalumus. Tačiau po trumpos diskusijos visada seka apsikeitimas nuomonėmis ir audringas bendravimas su daugybe keiksmų ir įžeidimų, kurie baigiasi sakiniais, kad dyzelinas priklauso traktoriams, o benzinas – žoliapjovėms.
Turinys
Užteks bereikalingų kalbų, pakalbėkime apie šiuos du variklius, palyginkime jų privalumus, trūkumus, bet ir išlaikymo kaštus bei visa kita ir nuspręskime, ar geriau dyzelinas ar benzinas.
Įvadas
Yra tik dvi žmonių grupės. Viena grupė negali sau leisti dyzelinio, o kita – benzininio variklio. Dyzeliniai varikliai ypač giriami dėl mažų sąnaudų ir traukos esant žemoms apsukoms. Benzino entuziastai, priešingai, gauna didesnę galią, tolygiai paskirstytą visame apsisukimų diapazone, taip pat galimybę pasukti variklį į didelius sūkius.
90-aisiais pasirinkimas buvo aiškus. Tie, kurie norėjo važiuoti lėtai ir vartojimui, rinkosi dyzeliną, o tie, kurie reikalavo iš automobilio dinamikos nežiūrėdami į sąnaudas, pasiekė automobilį su benzininiu varikliu.
Tačiau šiandien laikai visiškai kiti ir nustatyti, ar dyzelinas ar benzinas yra geresnis, nėra lengva, bet ir neįmanoma. Tačiau pirmiausia pažvelkime į tris pagrindinius dyzelinio ir benzininio variklio skirtumus.
Dyzelinas vs benzinas
Kibirkštis prieš suspaudimą:
Pagrindinis skirtumas tarp šių dviejų variklių yra mišinio uždegimo būdas. Žinoma, imkime taip, lyg kalbėtume tik apie automobilių variklius, kur 99% atvejų yra tiesa, kad benzininis variklis prilygsta benzininiam, o dyzelinis – dyzeliniam.
Benzininis variklis: kaip jis veikia ir kokie jo pranašumai?
Benzininis variklis ne visada turi būti benzininis. Geras pavyzdys yra, pavyzdžiui, „Mazda“ benzininiai varikliai, vadinami „Skyactiv-X“, arba kiti benzininiai varikliai, žymimi santrumpa HCCI (Homogenous Charge Compression Ignition), o tai reiškia, kad mišinys degimo kameroje yra vienalytis ir jo užsidegimas įvyksta dėl aukšta temperatūra, kuri atsiranda suspaudimo metu.
Tačiau didžiąja dauguma atvejų benzininis variklis yra kibirkštinio uždegimo variklis, o tai reiškia, kad degalų ir oro mišinys uždegamas kibirkštimi iš žvakės.
Dyzelinis variklis: kaip jis veikia ir kokie jo pranašumai?
Dyzelinis variklis ne visada turi būti tik dyzelinis. Pavyzdžiui, Stirlingo variklis arba vidaus degimo variklis, dar vadinamas pusiau dyzeliniu arba pusiau dyzeliniu, gali deginti dyzelinį arba dyzelinį kurą. Tačiau kalbant apie automobilių variklius, kaip jau minėjau, didžioji dalis tiesa, kad dyzelinis variklis yra ir dyzelinis variklis.
Ir kaip visi tikriausiai gerai žinome, dyzelinis variklis uždega degalų ir oro mišinį dėl aukštos suspausto oro temperatūros degimo kameroje.
Galios reguliavimas:
Kitas skirtumas tarp dviejų variklių yra galios reguliavimo būdas. Benzininio variklio atveju galios reguliavimas dažniausiai atliekamas naudojant droselio vožtuvą. Dujų pedalas yra prijungtas prie variklio droselio elektroniniu būdu arba kabeliu. Jei paspausite dujų pedalą, vožtuvas atsidaro ir į variklį patenka daugiau oro.
Droselio vožtuvas: kaip jis veikia ir galimi jo gedimai
Tokiu būdu reguliuojamas oro įsiurbimo kiekis, pagal kurį variklio valdymo blokas reguliuoja degalų kiekį. Tačiau benzininio variklio veikimo reguliavimas nebūtinai turi vykti tik droselio pagalba. Kai kuriuose benzininiuose varikliuose yra kintamo vožtuvo laiko ir pakėlimo technologija, kuri gali pakeisti droselio funkciją.
Tačiau dažniausiai dyzeliniuose varikliuose nėra droselio sklendės, todėl variklio veikimo reguliavimui įtakos turi įpurškiamo kuro kiekis. Spausdami dujų pedalą darome įtaką įpurškiamų degalų kiekiui, taigi ir variklio sūkiams.
Dyzelinių variklių droselio sklendė visų pirma skirta geresniam vakuumo reguliavimui įsiurbimo angoje, efektyvesniam EGR vožtuvo veikimui ir sklandesniam variklio išjungimui.
Degalai vs oras:
Turbūt jau skaitėte čia ar kitur, kad idealus oro ir kuro pertekliaus santykis yra 14,7 su 1, o tai prilygsta stechiometriniam mišiniui. Tai reiškia, kad norint „puikiai“ sudeginti 1 kilogramą degalų, reikia 14,7 kilogramo oro.
Įprastuose natūralaus įsiurbimo benzininiuose varikliuose valdymo blokas palaiko maždaug nuo 12:1 iki 17:1 oro pertekliaus santykį. Tačiau turbobenzininiai varikliai taip pat gali pasirinkti mažesnį santykį. Tačiau tai taikoma tik benzininiams varikliams.
Oro pertekliaus faktorius: kaip jo vertė veikia variklio veikimą?
Dyzeliniai varikliai gali dirbti su daug didesniu oro pertekliaus santykiu, būtent todėl dyzelinio variklio veikimą galima reguliuoti pagal degalų kiekį, įpuršktą tam pačiam oro kiekiui, kaip minėjome ankstesniame punkte.
Dyzeliniams varikliams šis santykis gali būti nuo 16:1 iki 70:1, o tai reiškia, kad už tą patį oro kiekį galima įpurkšti daug mažiau degalų nei naudojant benzininį variklį. Dėl šios priežasties dyzeliniai varikliai pasiekia savo magiškas, mažas degalų sąnaudas.
Tai yra trys pagrindiniai skirtumai tarp benzininių ir dyzelinių variklių. Bet kuris iš jų geresnis? Dyzelinas ar benzinas geriau? Palyginkime juos ir pakalbėkime apie jų pranašumus ir trūkumus.
Dyzelinas ar benzinas?
Dinamika ir našumas:
Kaip jau minėjau, 90-aisiais pasirinkimas buvo labai paprastas, norintys dinamikos tiesiog turėjo ranka ranką į automobilį su benzininiu varikliu. Tačiau šiandieniniame turbokompresoriaus ir tiesioginio įpurškimo amžiuje pasirinkimas yra sunkesnis. Dyzeliniai varikliai dėl didelio sukimo momento išsiskiria stipria trauka net esant labai žemoms apsukoms, tačiau esant didesniems sūkiams, jie neturi tiek galios, kiek jų benzininiai varikliai.
Variklio galia ir sukimo momentas: kuris iš šių parametrų yra svarbesnis?
Tačiau benzininių variklių kūrimas nestovi vietoje. Turbokompresoriaus ir kintamo vožtuvo laiko technologijos yra beveik savaime suprantamos. Anksčiau benzininiai varikliai, kurie, taip sakant, traukdavo iš apačios, buvo tie varikliai, kurių galia staigiai įsijungdavo nuo maždaug 2500 aps./min. Tačiau šiandien benzininiai varikliai gali prilygti dyzeliniams varikliams traukimu esant žemiems sūkiams.
Arklio jėgos: kas tai yra ir kodėl tai svarbu?
Bet kokiu atveju aišku, kad jei palygintume du vienodo tūrio variklius su ta pačia technologija, aiškus laimėtojas pagal dinamiką ir našumą bus benzininis.
Garso ir bėgimo kultūra:
Nors dyzelinių variklių garsas ir važiavimo kultūra nuolat tobulėja, visgi yra didelis skirtumas, lyginant su benzininiais. Dyzelinis variklis paprasčiausiai niekada nebus toks rafinuotas kaip benzininis ir niekada negirdės tokio paties garso. Taigi, jei jums visų pirma rūpi garsas ir rafinuotas važiavimas, benzinas yra akivaizdus pasirinkimas.
Benzinas sprintui ir dyzelinas maratonui:
Nors šis banalus sakinys slepia daug tikros informacijos. Paprasčiau tariant, pasakojama apie situacijas, kuriose tinka automobilis su dyzeliniu varikliu ir automobilis su benzininiu varikliu. Spręsdami tarp dyzelinio ar benzininio automobilio, pirmiausia turėtumėte atsižvelgti į tai, kur važiuojate arba kokio ilgio jūsų maršrutai. Kodėl?
Šaltas variklis: kas nutinka variklyje, kai jis įšyla iki darbinės temperatūros
Benzininis variklis tiesiog įšyla daug greičiau nei dyzelinis, o tai svarbu ne tik dėl komforto ir degalų sąnaudų. Kol variklis yra šaltas arba neįkaitintas iki darbinės temperatūros, didėja judančių variklio dalių susidėvėjimas. Todėl trumpi važiavimai, kurių metu variklis nespėja sušilti, nėra labai naudingi.
Būtent dėl šios priežasties benzininis variklis geriau tinka trumpiems atstumams, o dyzelinis – ilgesniems atstumams, kur jo pranašumas atsispindi mažesnėse degalų sąnaudose.
Degalų sąnaudos:
Tikriausiai net nereikia rašyti, ar dyzelino ar benzino sąnaudos mažesnės. Jei rūpi tik degalų sąnaudos, būtinai rinkitės dyzelinį variklį. Net jei šiuolaikiniai benzininiai turbo varikliai pasiekia gražias sąnaudas ant popieriaus, kurios yra artimos dyzelinių variklių sąnaudoms, realybė yra visiškai kitokia.
Lygiai taip pat ir gamintojo nurodytos sąnaudos tėra popieriaus laužas, neturintis nieko bendro su realiomis sąnaudomis eksploatuojant automobilį. Tačiau tiesa ta, kad šiuolaikiniai benzininiai turbo varikliai gali dirbti su labai mažu degalų kiekiu, tačiau vairuotojas turi būti atsargus ir važiuoti gynybiškai.
Jei žmogus su šiuo varikliu pradeda lipti ant kaklo, benzino sąnaudos gali šoktelėti iki dviženklių skaičių. Su dyzeliniais varikliais degalų sąnaudos nėra taip jautrios vairavimo stiliui. Tas pats, nors ir mažesniu mastu, galioja didelio darbinio tūrio atmosferiniams varikliams, kurie nėra tokie jautrūs sąnaudoms esant didesnėms apkrovoms.
Tačiau jei važiuojate didelius atstumus ir dažnai užmiestyje, dyzelinis variklis tikrai atsipirks, bent jau mažesnes sąnaudas, taigi ir išlaidas kelionei. Be vairavimo stiliaus, automobilio svoris lemia ir degalų sąnaudas. Būtent todėl sunkiasvorėms transporto priemonėms rekomenduojami dyzeliniai agregatai, kurie yra mažiau jautrūs degalų sąnaudoms.
Kaina:
Jei palygintume dyzelinių ir benzininių automobilių kainas, pamatytume, kad dyzeliniai automobiliai yra brangesni, palyginti su benzininiais. Kartais šis kainų skirtumas siekia vos kelis šimtus, kartais kelis tūkstančius.
Bet kokiu atveju tai pasakytina ir apie naudotus automobilius, kur automobiliai su dyzeliniais varikliais yra brangesni nei su benzininiais varikliais.
Patikimumas ir priežiūra:
Šiuo atveju galioja sena gera taisyklė, kad ko nėra variklyje, tas negali sugesti. Jei palygintume bet kurį natūraliai įsiurbtą benzininį variklį su kelių taškų įpurškimu su dyzeliniu turbokompresoriumi su tiesioginiu degalų įpurškimu, atsakymas aiškus. Benzininis variklis yra žymiai paprastesnės konstrukcijos, o tai reiškia, kad daugeliu atvejų aptarnavimo ir priežiūros kaštai bus mažesni nei dyzelinio variklio atveju.
Atmosferinis variklis: kokie jo privalumai ir trūkumai?
Tačiau jei lygintume šiuolaikinius benzininius variklius su turbokompresoriumi su tiesioginiu įpurškimu su dyzeliniais varikliais, skirtumas nėra toks didelis. Paprasčiau tariant, visi šiuolaikiniai varikliai yra labai sudėtingi, be to, juose yra daug elektronikos. Tačiau benzininiams varikliams vis tiek naudingas kietųjų dalelių filtro nebuvimas, kuris, kaip visi žinome, yra ne visai patikimiausia, bet ir pigiausia automobilio detalė.
Juk tai reiškia, kad dažniausiai benzininio variklio priežiūros ir aptarnavimo kaštai yra mažesni nei dyzelinio variklio priežiūros ir aptarnavimo kaštai.
Taigi dyzelinas ar benzinas geriau?
Sunku pasakyti, ir geriau, ir blogiau. Viskas priklauso nuo to, kam naudosite automobilį ir ko tikitės iš automobilio. Aukščiau paminėti punktai padės jums apsispręsti tarp šių dviejų variklių, todėl apsvarstykite visus privalumus ir trūkumus ir nuspręskite, kas jums labiausiai patinka.
Tačiau prieš baigdami šį straipsnį apibendrinkime abiejų variklių privalumus ir trūkumus.
Dyzelinio variklio privalumai ir trūkumai:
Dyzeliniai varikliai yra struktūriškai sudėtingesni nei benzininiai, tačiau jų našumas yra mažesnis, daugiausia dėl kitokio kuro degimo. Todėl naudojant tą pačią technologiją ir variklio tūrį, benzininio variklio našumas visada yra didesnis. Tačiau dyzelinių variklių privalumas – mažesnės sąnaudos ir ilgesnis tarnavimo laikas.
Šie varikliai tinka ilgesnėms kelionėms, o ne trumpoms kelionėms po miestą, nes laikas, reikalingas varikliui sušildyti iki darbinės temperatūros, yra daug ilgesnis nei laikas, per kurį benzininis variklis sušils iki tinkamos darbinės temperatūros.
Benzininio variklio privalumai ir trūkumai:
Benzininis variklis, palyginti su dyzeliniu, yra paprastesnės konstrukcijos, todėl jo gamyba taip pat yra pigesnė, todėl automobiliai su benzininiu varikliu dažniausiai yra pigesni nei automobiliai su dyzeliniu varikliu. Be to, benzininis variklis yra žymiai galingesnis, palyginti su dyzeliniu (naudojant tą pačią technologiją).
Šie varikliai taip pat labiau tinka trumpiems maršrutams ir žiemos sezonui. Taip yra daugiausia todėl, kad laikas, per kurį jie pasiekia darbinę temperatūrą, yra daug trumpesnis nei dyzelinio variklio. Pagrindinis benzininių variklių trūkumas yra didesnės degalų sąnaudos, kurios labiau priklauso nuo vairavimo stiliaus.
Tikimės, kad straipsnis jums patiko ir sužinojote, ar jums tinka dyzelinas ar benzinas. Jei turite pastabų ar idėjų, nedvejodami rašykite jas komentaruose ir mielai papildysime straipsnį vertinga informacija. Taip pat, jei turite idėją panašaus ar kitokio įdomaus straipsnio, apie kurį norėtumėte perskaityti, nedvejodami susisiekite su mumis.
Šio straipsnio temą pateikė vienas iš mūsų gerbėjų – Patrikas Grajciaras, už tai jam labai dėkojame.