Variklis neįkaista iki reikiamos temperatūros: kur problema?
Aušinimo skysčio temperatūra yra labai svarbi teisingam ir efektyviam variklio darbui. Kiekvienas variklis turi tam tikrą idealią darbinę temperatūrą, kurią jis turi pasiekti, kad veiktų optimaliai. Kad variklis veiktų tinkamai, ideali aušinimo skysčio temperatūra yra nuo 80°C iki 90°C, priklausomai nuo variklio tipo ir konstrukcijos.
Tačiau jei variklis nėra optimaliai įšilęs ir jo temperatūra yra žemesnė nei turėtų būti, tai rodo didesnes degalų sąnaudas, prastesnę veikimo kultūrą ir didesnį triukšmą. Be to, dėl žemos temperatūros taip pat padidėja trintis, o tai lemia didesnį visų variklio dalių susidėvėjimą.
Turinys
Tačiau dėl kokios problemos aušinimo skysčio temperatūros indikatoriaus rodyklė gali nepasiekti optimalios variklio temperatūros ribos? Ši problema gali kilti dėl kai kurių variklio komponentų gedimo, dažniausiai termostato arba aušinimo skysčio temperatūros jutiklio gedimo.
Kaip pasireiškia blogas termostatas?
Blogo termostato problema pasireiškia per aukšta arba, atvirkščiai, žema aušinimo skysčio temperatūra. Taigi variklis perkaista arba neįkaista iki reikiamos temperatūros. Abu variantai rimti ir šią problemą būtina kuo greičiau išspręsti.
Mėlyna aušinimo skysčio lemputė: ką ji signalizuoja? 🥶
Jei variklis negali sušilti iki tinkamos darbinės temperatūros, tai labai lengvai sužinosite iš to, kad aušinimo skysčio temperatūros indikatoriaus rodyklė nepakyla aukščiau nei 70°C.
Be to, ši problema pasireiškia ir labai silpnu šildymu, arba automobilis įšyla, bet maždaug taip pat, kaip jį užvedus ryte po to, kai jis visą naktį stovėjo užšalusioje gatvėje.
Kaip termostatas veikia aušinimo skysčio temperatūrą?
Termostatas yra įtaisas, valdantis aušinimo skysčio srautą variklio aušinimo grandinėje. Šio įrenginio užduotis – valdyti aušinimo kontūrą ir kuo greičiau pasiekti bei palaikyti optimalią variklio darbinę temperatūrą.
Termostatas: kaip veikia ši svarbi variklio aušinimo sistemos dalis?
Kai variklis šaltas, vandens siurblys tiekia aušinimo skystį tik į cilindrų bloko korpusą ir cilindro galvutę. Tada iš galvos ir variklio bloko aušinimo skystis per aplinkkelio žarną grąžinamas į siurblį, nes termostatas vis dar uždarytas.
Pasiekus optimalią darbinę temperatūrą, atsidaro termostato vožtuvas ir aušinimo skystis pradeda tekėti per visą aušinimo kontūrą, įskaitant ir į radiatorių, kur aušinimo skystis aušinamas tekančio oro.
Optimalios temperatūros palaikymas kontroliuojamas termostato vožtuvo atidarymu ir uždarymu, kuris atliekamas naudojant vašką, parafiną ir panašius užpildus termostate. Kai pasiekiama norima temperatūra, vaškas suskystėja ir plečiasi, stumdamasis prie stūmoklio, kuris atidaro termostato vožtuvą.
Tačiau naujausiuose automobilių modeliuose galima rasti elektra valdomų termostatų, kuriais aušinimą galima valdyti kur kas tiksliau.
Tačiau termostato vožtuvas turi atsidaryti reikiamu momentu – ne per anksti, bet ir ne per vėlai. Jei termostatinis vožtuvas atsidarytų per anksti, variklis įkaistų lėtai ir prastai ir nepalaikytų optimalios darbinės temperatūros. Tačiau per vėlai atidarius termostatą, temperatūra būtų per aukšta ir aušinimo skystis pradėtų virti.
Kaip pasireiškia blogas aušinimo skysčio temperatūros jutiklis?
Jei tai blogas aušinimo skysčio temperatūros jutiklis, problema yra šiek tiek konkretesnė. Jei sugedo šis jutiklis, tai nėra bėda dėl variklio perkaitimo ar neperkaitimo, nors iš pirmo žvilgsnio taip gali pasirodyti, nes aušinimo skysčio temperatūros matuoklis gali trenkti ir šokinėti ant temperatūros skalės kaip nori.
Tačiau tai ne vienintelė problema, nes šis jutiklis naudojamas ne tik aušinimo skysčio temperatūrai rodyti. Aušinimo skysčio temperatūros jutiklis yra labai svarbus komponentas, valdantis visą variklio darbą. Kadangi šis jutiklis trukdo beveik viskam, kas susiję su variklio darbu, tai gali būti ir įvairių problemų priežastimi – nuo blogo variklio užvedimo, greičio svyravimų, iki didelių degalų sąnaudų.
Aušinimo skysčio temperatūros jutiklis įrašo aušinimo skysčio temperatūros duomenis ir siunčia šiuos duomenis į variklio valdymo bloką. Duomenys iš jutiklio yra viena iš svarbių informacijos, kurią naudoja variklio valdymo blokas, nustatydamas variklio būseną ir atitinkamai pakeisdamas variklio darbo režimą.
Variklio valdymo blokas: kaip pasireiškia jo gedimai?
Naudodamas aušinimo skysčio temperatūros jutiklio duomenis, valdymo blokas įtakoja degalų dozę, uždegimo laiką, įpurškimo laiką, tuščiosios eigos greitį, o priklausomai nuo temperatūros taip pat yra valdomas trankymo arba degimo laikas.
Kai kuriuose varikliuose naudojami du jutikliai. Tai yra du jutikliai, kurių vienas informuoja valdymo bloką apie variklio būklę, o kitas tarnauja aušinimo skysčio temperatūros indikatoriui prietaisų skydelyje. Todėl jei išeina tik jutiklis, kuris skirtas aušinimo skysčio temperatūros indikatoriui, tai nėra tokia problema.
Didelės degalų sąnaudos? Tai dažniausiai tai sukeliantys sutrikimai
Daug prastesnė situacija susidaro, jei sugenda aušinimo skysčio temperatūros jutiklis, kuris informuoja valdymo bloką apie variklio būklę. Tokiu atveju galite susidurti su įvairiomis problemomis, tokiomis kaip padidėjusios degalų sąnaudos, kurias lemia bloga informacija apie variklio temperatūrą (valdymo blokas duoda didesnę degalų dozę tarsi variklis būtų šaltas), sunkus užvedimas, nestabilus variklio darbas. arba padidintas tuščiosios eigos greitis.
Išvada
Ar tai būtų termostato, ar aušinimo skysčio temperatūros jutiklio gedimas, laukti neverta ir šią problemą būtina išspręsti kuo greičiau.